Spektaklis pagal Pauliaus Širvio eiles

Režisierius Cezaris Graužinis
Kompozitorius Martynas Bialobžeskis
Šviesų dailininkas Rimas Petrauskas / Aurelijus Davidavičius

Vaidina Brigita Arsobaitė, Paulius Čižinauskas, Vytautas Kontrimas, Vilma Raubaitė, Julius Žalakevičius / Juozas Gaižauskas

Trukmė: 1 val. 10 min.
Premjera: 2010 m. rugsėjo 3 d. 

 
„Nutolę toliai" yra gana netikėtas posūkis Cezario Graužinio ir teatro „cezario grupė” aktorių kūrybiniame kelyje – tai poezijos spektaklis, besiremiantis poeto Pauliaus Širvio kūryba. Režisierius siekia grąžinti į Lietuvos kultūros erdvę P. Širvio pasaulį, jo unikalią etiką ir poetiką. Laikmečiu, kai cinizmas virsta vertybe, poeto lyriškas atlapaširdiškumas įgyja sukrečiančios, apvalančios jėgos.

Pasak eseisto Valdemaro Kukulo, „Paulius Širvys yra tylaus liūdesio, skaidraus ilgesio ir taurios vienatvės poetas, kurio išgyvenimams adekvačiai pajusti ir suprasti taip pat reikalinga tyla ir vienatvė. Ir – sugebėjimas mylėti, mūsų kasdien vis labiau ir labiau prarandamas“. Poeto Pauliaus Širvio asmenybė spalvinga, apipinta istorijomis apie jo nepasotinamą ilgesį, sumišusį su gyvenimo džiaugsmu, vienatvę ir drauge gebėjimą užburti minią. Įrašas lietuvių literatūros enciklopedijoje santūriai teigia, kad Paulius Širvys – „vienintelis sovietmečio poetas, virtęs legenda“. Viena iš priežasčių, kodėl Širvio posmai išlieka taip plačiai deklamuojami ir dainuojami – tai ne tik tobulas eilėraščių melodingumas, bet ir talentas paprastai atskleisti kiekviename mūsų slypintį būties graudulį, ilgesingą ir kartu džiaugsmingą.

Spektaklį šiltai sutiko publika ir teatro kritikai.

„Atrodė, kad daugiau ir nereikia, kad dar pora tokių tikslių prisilietimų, ir įvykiui to pakaktų. Bet dramos aktoriai nebūtų dramos aktoriais, jei jie nepasimėgautų šio meninio žanro „barokinėmis“ galimybėmis. Jie, skaitydami Širvio eilėraščius, kaip juvelyrai juos inkrustavo savo jausmais“. (Menų faktūra)
„Ne vieno chrestomatinio, nudeklamuoto, romansų mėgėjų nudainuoto eilėraščio interpretacija nustebina, netgi supurto. Ir šitaip iš visko susidėsto toks keistas, iki tol neatpažintas, aštriabriaunis ir vertikalus Širvio posmų pasaulis. Be jokio patoso, labai vyriškas ir labai jautrus pasaulis. Labai universalu. Labai šiuolaikiška. Labai širdinga ir širviška“. (bernardinai.lt)
„Aš vis dar jaučiu tą pakylėjimą, įkvėpimą, su kuriuo išėjau iš spektaklio. Tai buvo toks emocinis užtaisas, kad sunku ir apsakyti. Labai mielai spektaklio įrašo galėčiau klausytis namie – vietomis taip norėjosi užsimerkti ir leistis būti nuneštai ten toli, giliai. O eilėraščių sudėliojimas, sąsajos, perėjimai ir emocinės interpretacijos išvis nerealios! Žodžiu, esu sužavėta, bet žodžiais to neperteiksi...“ (Žiūrovė Irma)

Spektaklio kūrybinė grupė 2011 m. apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią nacionalinės dramaturgijos pastatymą, o režisierius Cezaris Graužinis – Boriso Dauguviečio auskaru „už Europos ir Lietuvos teatro tapatybės paieškas“.