Teatro „cezario grupė“ aktorius Paulius Čižinauskas, naujajame spektaklyje įkūnysiantis legendinį Tamošių Bekepurį, teigia, kad susigyventi su personažu buvo lengva. Daug sunkiau būtų gyventi Tamošiaus gyvenimą tikrovėje.
Pagal Kazio Binkio humoristinę poemą „Tamošius Bekepuris“ sukurtas spektaklis visuomenei bus pristatytas balandžio 10-ąją 19 val. sostinės „Menų spaustuvėje“.
Folklorinė pankrodija
K. Binkio kūryba vertinama įvairiai, o „Tamošius Bekepuris“, nors ir gana gerai žinomas, vis dėlto dažniausiai atsiduria mėgėjų teatrų repertuare. Pagrindinį herojų profesionaliame teatre vaidinsiantis Paulius Čižinauskas tvirtina, kad apvalyti K. Binkio vardą nuo asociacijų su „kaimo“ lygio kūryba buvo vienas pagrindinių „cezario grupės“ motyvų renkantis šį kūrinį.
„Norėjome sukurti šiuolaikiškos formos spektaklį, kuris būtų apvalytas nuo su K. Binkio vardu galbūt siejamų asociacijų vaidinti „kaimiškai“ ar mėgėjiškai, - tvirtino aktorius. - Išsirutuliojęs vaidinimas gali priminti liaudišką teatrą, tačiau tai būtų klaidingas įspūdis. Spektaklyje gyvai atliekama šiuolaikinė specialiai sukurta muzika, o po binkišku karikatūriškumu slypi tautos charakterio pragaištis. Lengvabūdišką poemos stilių teko atmiešti kartoka ironija“.
Spektaklio režisierius Cezaris Graužinis jo žanrą apibūdino kaip tautišką punk oratoriją. P. Čižinauskas turi savo terminą – taip pat labai originalų.
„Vaidinimo žanras yra, ko gero, folklorinė pankrodija. Tai toks Lietuvos teatre dar nematytas dalykas, kurį reikėtų užpatentuoti, bet nepatentuosime, - šypsojosi naujasis Tamošius Bekepuris. - Vaidinimą skiriame linksmai nusiteikusiems žiūrovams, ypač kviečiame „Tamošių Bekepurį“ pamatyti jaunimą. Į spektaklį reikėtų atsivesti ir gausų giminaičių būrį, nes kūrinys bus apie juos visus. Po spektaklio raginame giminių rate gyvai padiskutuoti, ką teko išvysti, išgirsti ir pajausti spektaklio metu“.
O pajausti kiekvienas gali skirtingus dalykus. Jaunimui įspūdžiai bus vieni, vyresniems žiūrovams – kiti.
„Rinkdamiesi spektaklį manėme, kad būsią verta parodyti scenoje lietuviškas piršlybas: jaunimui – kas jo laukia, kai užklumpa vedybinis morčius, o vyresniems priminti, kaip tai darė patys ar mūsų seneliai bei proseneliai. – kalbėjo P. Čižinauskas. - Dabar antrąją pusę gyvenime renkamės patys, tačiau ar nėra, kas „padeda“ pasirinkti?“
K. Binkio kūrinyje visas veiksmas sukasi būtent apie tai. Poemoje Tamošiui patarimų negaili dėdė ir teta, kiekvienas atkakliai siūlydamas savo kandidates į žmonas.
„Tamošius – toks karikatūriškas veikėjas, tačiau draskomas vidinių abejonių ir demonų, - savo vaidinamą herojų apibūdino P. Čižinauskas. – Tamošius, tarsi, labai lietuviškas personažas, todėl su juo susigyventi nėra itin sudėtinga. Perfrazuodamas kitą mūsų klasiką Petrą Cvirką, pasakyčiau taip: kaip lengva būti Tamošiumi scenoje, tačiau kaip sunku gyvenime!“
Atgims tarpukario Lietuvos kalba
„Tamošiaus Bekepurio“ žiūrovams spektaklio metu gerą nuotaiką kurs ne tik aktoriai ir šmaikštūs tekstai.
„Spektaklyje skambės trijų muzikantų gyvai atliekama muzika, tačiau žiūrovai neišgirs jokių pabodusių hitų, kuriuos ir taip kasdien transliuoja radijo aparatai, - tvirtino P. Čižinauskas. - Muzikinį foną papuoš mūsų mylimo Kaziuko Binkio smagiai surimuoti tekstai tarpukario Lietuvos kalba, kurios nespėjo suteršti jokie anglicizmai, dabar tapę kone privalomu neva madingo žmogaus atributu. Prieš šešetą metelių esame sukūrę spektaklį pagal Pauliaus Širvio eiles „Nutolę toliai“, jame siekėme išgryninti poeto jausmus. Tuo tarpu „Tamošiaus Bekepurio“ rimavimai pasitarnauja sceniniam kvailiojimui, išdykavimui, ūkimui ir dūkimui“.
Aktorius mano, kad dar nematyto stiliaus „Tamošiaus Bekepurio“ spektaklis bus partauklus žiūrovams.
„Vien tai, kad lietuvio K. Binkio sukurta poema apie lietuvius inscenizuojama profesionalioje scenoje, yra verta dėmesio, - neabejojo P. Čižinauskas. - Spektaklis gali žiūrovui kelti tam tikras mintis apie mūsų tautą, padėti įžvelgti savyje Lietuvą, gal net atverti nacionalinę čakrą. Tuo tarpu nelietuviški teatro kūriniai, gimę mums tolimoje kultūroje, mažai tesudomina. Tikriausiai dėl to, kad juose nebūna tamošių“.